ALGIRDAS STANKUS

 

 

Kalvis Domininkas švelniais kūno judesiais nukaldino mane ir dienos šviesą išvydau  1948 metų pavasarį Viekšnių miestelyje. Vidurinę mokyklą baigiau Kaune, tvarkos ir disciplinos mokiusi karo laivyne, gėrio ir meno – Telšių taikomojo meno mokykloje. Vilniuje dirbau restauratoriaus darbą. Tai buvo puiki proga studijuoti senąsias meninės kalvystės paslaptis. Naujų minčių bei drąsos įgijau Eisenache iš profesoriaus Giunter Laufer ir Berlyne iš architekto – kalvio Achilo Kiuhn. Čekų metalo kalybos ir meno naujienas man perteikė Alfredas Habermanas. Archeologų Jono Stankaus, Marijos Gimbutienės, latvio Anteino padedamas išmokau senųjų baltų metalo apdirbimo.

        Nuo 1988 m. priklausau Lietuvos dailininkų sąjungai. Esu estų kalvių sąjungos tikrasis ir garbės narys ( bilieto Nr. 2), nuo 1991 m. – suomių kalvių sąjungos garbės narys.

        1987 m. Vilniuje, dekoratyvinio mano parodoje, eksponavau pirmuosius raštuoto plieno (Damasko) dirbinius. Pirmąjį paskaitų ciklą „ Baltijos jūros baseino šalių meninio metalo kalybos tradicijos ir perspektyvos“ ir savo darbų parodą surengiau Miunemaki mieste, Suomijos taikomojo meno ir dizaino institute, paskui – Stokholme meno akademijoje.

        Į gimtąjį kraštą grįžau pirmaisiais Lietuvos atgimimo metais. Kalvystės amato ir meno patirtį perteikiau jauniesiems kalviams. Parodose dalyvaujame esant galimybėms. 1998 m. birželio mėnesį kartu su savo mokiniais kalvystės dirbinius eksponavome Suomijoje, Turku mieste. Esame dalyvavę ir Pasaulinėje meninės kalvystės parodoje.

       Parodų būta Čekijoje ir Lenkijoje, Vokietijoje ir Rusijoje. Mano darbų galima išvysti Šv. Jonų bažnyčioje, Prezidentūroje, Kauno kunigų seminarijoje, Birštone, Lietuvos ambasadoje Maskvoje. Padaryta aibė antkapinių paminklų...